Kaip išsaugoti duomenis iš sugadinto kietojo disko?

Kada suprantame, kad kažkas ne taip su kietuoju disku?

Kietasis diskas retai sugenda akimirksniu – paprastai jis prieš tai duoda kelis perspėjančius signalus. Galbūt pastebėjote, kad kompiuteris pradėjo keistai garsiai ūžti, tarsi viduje kas nors trinktų ar braškėtų? O gal failai staiga ima dingti, programa užstringa, o sistemos paleidimas užtrunka amžinybę? Tai klasikiniai požymiai, kad su jūsų duomenų saugykla kažkas negerai.

Kartais diskas tiesiog atsisako veikti – kompiuteris jo neatpažįsta, BIOS’e jo nemato, arba matote klaidų pranešimus apie nepasiekiamus sektorius. Blogiausiu atveju girdite mechaninį triukšmą – tai jau rimtas signalas, kad laikas skubiai imtis veiksmų. Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė išgelbėti bent dalį duomenų.

Svarbu suprasti, kad yra du pagrindiniai gedimų tipai: mechaniniai ir loginiai. Mechaninis gedimas reiškia, kad fiziškai sugedo disko komponentai – magnetinės galvutės, variklis ar plokštės. Loginis gedimas – tai programinės įrangos problemos, sugadinta failų sistema ar particijos lentelė. Nuo gedimo tipo priklausys ir gelbėjimo strategija.

Pirmieji žingsniai: ko nedaryti

Kai suprantate, kad diskas genda, pirmiausia – nespauskite panikoje visų mygtukų iš eilės. Daugelis žmonių padaro klasikinę klaidą – pradeda keliskart perkrauti kompiuterį, bandyti formatuoti diską ar diegti įvairias programas tiesiai į problemišką saugyklą. Tai pats blogiausias variantas.

Kiekvienas papildomas įjungimas ir bandymas pasiekti duomenis gali tik pabloginti situaciją. Jei diskas mechaniškai sugadintas, kiekvienas sukimasis gali sukelti dar didesnę žalą. Magnetinės galvutės gali braižyti plokštes, naikinant duomenis negrįžtamai. Todėl pirmasis ir svarbiausias patarimas – išjunkite kompiuterį ir neskubėkite jo vėl įjungti.

Taip pat neverta bandyti atidaryti paties disko korpuso namuose. Kietieji diskai yra labai jautrūs dulkėms ir pirštų atspaudams ant plokščių. Net mažiausia dulkelė, patekusi ant besisukančios plokštės, gali sukelti katastrofišką žalą. Disko atvėrimas turėtų vykti tik specialiose švariose patalpose su profesionalia įranga.

Kai problema atrodo loginė

Jei diskas vis dar veikia, bet failų sistema sugadinta arba nematote savo duomenų, yra vilties juos atgauti savarankiškai. Pirmiausia reikia sukurti disko atvaizdą – tai tarsi pilna disko kopija, su kuria galėsite dirbti nerizikuodami dar labiau sugadinti originalą.

Tam puikiai tinka nemokamos programos kaip „dd” Linux sistemose arba „FTK Imager” Windows aplinkoje. Disko atvaizdas leidžia jums eksperimentuoti su duomenų atkūrimu nesibaiminant, kad dar labiau pabloginsite situaciją. Tiesa, tam reikės turėti pakankamai didelę kitą saugyklą, kur tą atvaizdą išsaugoti.

Kai turite atvaizdą, galite naudoti duomenų atkūrimo programas. „Recuva”, „TestDisk”, „PhotoRec” – tai kelios populiarios nemokamos priemonės, kurios gali padėti atgauti ištrintus ar nepasiekiamus failus. „TestDisk” ypač naudingas, kai sugadinta particijos lentelė – programa gali ją atkurti ir vėl padaryti duomenis prieinamus.

Darbas su šiomis programomis nėra sudėtingas, bet reikia kantrybės. Skenavimas gali užtrukti kelias valandas ar net dienas, priklausomai nuo disko dydžio. Svarbu niekada neįrašinėti atkurtų failų atgal į tą patį problemišką diską – visada naudokite kitą saugyklą.

Kai reikia profesionalų pagalbos

Yra situacijų, kai savarankiškai nieko nepadarysite. Jei diskas mechaniškai sugadintas – girdit keistus garsus, jis visai nesisuka arba kompiuteris jo neatpažįsta net BIOS’e – laikas kreiptis į profesionalus. Duomenų atkūrimo laboratorijos turi specialią įrangą ir patalpas, kur gali saugiai atidaryti diską ir bandyti išgelbėti duomenis.

Profesionalūs specialistai gali pakeisti sugedusias disko dalis, perkelti plokštes į kitą korpusą, nuskaityti duomenis tiesiogiai iš plokščių net kai visa kita elektronika neveikia. Tai brangu – priklausomai nuo gedimo sudėtingumo, kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Bet jei duomenys iš tiesų vertingi, tai vienintelis būdas.

Renkantis duomenų atkūrimo įmonę, būkite atsargūs. Yra nemažai sukčių, kurie žada stebuklus už mažus pinigus, o iš tikrųjų tik dar labiau sugadina diską. Ieškokite įmonių su gera reputacija, skaitykite atsiliepimus, pasiteiraukite, ar jie turi „clean room” patalpas. Rimtos laboratorijos paprastai siūlo nemokamą diagnostiką ir tik po jos pasako tikslią kainą.

SSD diskai – kitas žaidimas

Jei jūsų kompiuteryje ne tradicinis kietasis diskas, o SSD (solid-state drive), situacija šiek tiek kitokia. SSD neturi judančių dalių, todėl mechaniniai gedimai jiems nebūdingi. Tačiau kai jie sugenda, dažnai tai įvyksta staiga ir netikėtai.

SSD problema ta, kad duomenų atkūrimas iš jų yra daug sudėtingesnis. Dėl „TRIM” funkcijos ir „wear leveling” technologijų, ištrinti duomenys iš SSD išnyksta greitai ir negrįžtamai. Be to, kai SSD sugenda, jis dažnai tampa visiškai nepasiekiamas – skirtingai nuo tradicinio disko, kuris gali veikti dalinai.

Jei naudojate SSD, prevencija yra dar svarbesnė nei su įprastais diskais. Reguliarios atsarginės kopijos – vienintelis patikimas būdas apsaugoti duomenis. Kai kurie SSD turi įmontuotus SMART monitoringo įrankius, kurie gali perspėti apie artėjantį gedimą – verta juos naudoti ir stebėti disko būklę.

Atsarginės kopijos – geriausias draugas

Žinau, skamba kaip nuobodus patarimas, kurį girdėjote milijoną kartų, bet atsarginės kopijos tikrai yra vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo duomenų praradimo. Nesvarbu, kaip kruopščiai bandysite atkurti duomenis iš sugadinto disko – visada yra rizika, kad nepavyks.

Šiuolaikinės atsarginių kopijų sistemos nėra sudėtingos. Galite naudoti debesų saugyklas kaip „Google Drive”, „Dropbox” ar „OneDrive” svarbiems dokumentams. Nuotraukoms puikiai tinka „Google Photos” ar „Amazon Photos”. Pilnoms sistemos kopijoms – išorinį kietąjį diską ir programas kaip „Acronis True Image” ar nemokamą „Macrium Reflect”.

Idealus variantas – turėti bent dvi atsargines kopijas skirtingose vietose. Viena gali būti išoriniame diske namuose, kita – debesyje. Taip apsisaugosite ne tik nuo disko gedimo, bet ir nuo vagystės, gaisro ar kitų nelaimių. Automatinės atsarginės kopijos, kurios vyksta fone be jūsų įsikišimo, yra dar geriau – taip tikrai nepamiršite jų padaryti.

Prevencija: kaip prailginti disko gyvenimą

Nors kiekvienas diskas anksčiau ar vėliau suges, galite imtis priemonių, kad tas momentas ateitų kuo vėliau. Pirma, stenkitės, kad kompiuteris būtų vėsioje vietoje su gera ventiliacija. Perkaitimas – viena iš pagrindinių disko gedimo priežasčių.

Fiziniai smūgiai ir vibracijos taip pat kenkia diskams, ypač nešiojamiesiems kompiuteriams. Jei nešate laptopą, įsitikinkite, kad jis yra gerai apsaugotas. Niekada nejudinkite stacionaraus kompiuterio, kol jis įjungtas – besisukantis diskas labai jautrus smūgiams.

Reguliariai tikrinkite disko būklę naudodami SMART monitoringo programas kaip „CrystalDiskInfo” ar „Hard Disk Sentinel”. Jos gali parodyti įspėjančius ženklus – didėjantį blogų sektorių skaičių, temperatūros pokyčius, skaitymo klaidas. Jei matote perspėjimus, laikas pradėti ruoštis disko keitimui ir pasirūpinti atsarginėmis kopijomis.

Kai duomenys išgelbėti – ką daryti toliau

Tarkime, jums pavyko – duomenys atkurti, failai saugiai nukopijuoti į naują diską. Kas dabar? Pirma, nepaskubėkite išmesti ar formatuoti seno disko. Palaikykite jį dar kurį laiką, kol įsitikinsite, kad tikrai visi svarbūs duomenys atkurti ir veikia.

Kai jau tikri, kad viskas gerai, sugadintą diską reikia tinkamai utilizuoti. Jei jame buvo jautrių duomenų – asmeninių dokumentų, slaptažodžių, finansinės informacijos – paprastas formatavimas neužtenka. Duomenis iš formatuoto disko vis dar galima atkurti specialiomis programomis.

Saugiam duomenų sunaikinimui naudokite specialias programas kaip „DBAN” ar „Eraser”, kurios ne tik ištrina failus, bet ir kelis kartus perrašo visą diską atsitiktiniais duomenimis. Jei diskas mechaniškai sugadintas ir nebeveikia, fizinis sunaikinimas – gręžimas, plaktukas ar specialios disko smulkinimo paslaugos – užtikrins, kad niekas niekada nepasieks jūsų duomenų.

Naujame diske iš karto sukonfigūruokite automatines atsargines kopijas. Pamoka išmokta – dabar jau žinote, kaip skaudu prarasti duomenis, todėl geriau to daugiau nebekartoti. Investuokite į patikimą atsarginių kopijų sistemą ir reguliariai tikrinkite, ar ji veikia. Kartą per kelis mėnesius išbandykite atkurti kelis failus iš atsarginės kopijos – taip įsitikinsite, kad sistema veikia tinkamai ir kritinę akimirką neapvils.

Duomenų praradimas – viena iš nemalonesnių patirčių šiuolaikiniame skaitmeniniame gyvenime. Bet žinodami, kaip elgtis sugadus diskui, galite žymiai padidinti šansus išgelbėti tai, kas svarbu. Svarbiausia – neskubėti, nesipanikuoti ir, jei reikia, laiku kreiptis pagalbos. O dar geriau – pasirūpinti atsarginėmis kopijomis dabar, kol dar viskas veikia.